Chapter 80

Maža šalis, nedaug žmonių

小国寡民。使有什伯之器而不用,使民重死而不远徙。
虽有舟舆,无所乘之;虽有甲兵,无所陈之。使民复结绳而用之。
甘其食,美其服,安其居,乐其俗。邻国相望,鸡犬之声相闻,民至老死,不相往来。
Maža šalis, nedaug žmonių. Tegul būtų dešimtimi šimtų priemonių, bet žmonės jų nenaudos; žmonės brangina gyvybę ir nekeliauja toli. Nors turėtų laivų ir vežimų, nebereikėtų jais važinėti; nors turėtų ginklų ir kariuomenės, nebereikėtų jų rodyti. Tegul žmonės vėl naudojasi virvėmis su mazgais užrašams. Jie valgytų skaniai, nešiotų gražius drabužius, gyventų ramiai, džiaugtųsi savais papročiais. Kaimyninės šalys būtų viena kitos akyse, girdėtų viena kitos vištų ir šunų balsus, tačiau žmonės iki pat mirties neitų pas kaimynus.

Gilus apmąstymas

Apie ką šis skyrius?

Šis skyrius piešia utopinį vaizdą: mažą bendruomenę, kuri atsisako sudėtingų technologijų ir karų, grįžta prie paprasto gyvenimo būdo. Čia žmonės yra patenkinti tuo, ką turi, ir nėra linkę ieškoti toliau.

Kaip tai susiję su manimi?

Šis idealas verčia susimąstyti apie mano paties godumą – troškulį turėti daugiau, keliauti toliau, rinktis sudėtingesnius sprendimus. Suprantu, kad paprastumas gali būti tikras turtas.

Ką turėčiau daryti šiandien?

Šią dieną aš sąmoningai atsisakysiu vieno dalyko, kurį būčiau norėjęs nusipirkti ar įsigyti, ir atrasiu džiaugsmą paprastume, kurį jau turiu.

Susiję skyriai

Mano apmąstymas

What does this chapter inspire in you? How will you apply it?

Ask Laotzu About This Chapter Full chat →