Chapter 39
Senovės tie, kurie gavo Vienybę
Original
昔之得一者：天得一以清，地得一以宁，神得一以灵，谷得一以盈，万物得一以生，侯王得一以为天下贞。
其致之，天无以清将恐裂，地无以宁将恐发，神无以灵将恐歇，谷无以盈将恐竭，万物无以生将恐灭，侯王无以贵高将恐蹶。
故贵以贱为本，高以下为基。是以侯王自称孤、寡、不谷。此非以贱为本邪？非乎？故致数誉无誉。不欲琭琭如玉，珞珞如石。
其致之，天无以清将恐裂，地无以宁将恐发，神无以灵将恐歇，谷无以盈将恐竭，万物无以生将恐灭，侯王无以贵高将恐蹶。
故贵以贱为本，高以下为基。是以侯王自称孤、寡、不谷。此非以贱为本邪？非乎？故致数誉无誉。不欲琭琭如玉，珞珞如石。
Vertimas
Senovės tie, kurie gavo Vienybę: dangus gavo ją ir tapo skaidrus; žemė gavo ją ir tapo rami; dvasia gavo ją ir tapo gyva; slėnis gavo jį ir tapo pilnas; visi daiktai gavo ją ir tapo gyvi; kunigaikščiai ir karaliai gavo ją ir tapo teisingi pasauliui. Ko siekė: jei dangus nebūtų skaidrus, jis sprogtų; jei žemė nebūtų rami, ji drebėtų; jei dvasia nebūtų gyva, ji nustotų veikti; jei slėnis nebūtų pilnas, jis išdžiūtų; jei daiktai negalėtų gyventi, jie išnyktų; jei kunigaikščiai ir karaliai nebūtų garbingi ir aukšti, jie kristų. Todėl brangus remiasi paprastu; aukštas remiasi žemu. Taigi kunigaikščiai ir karaliai save vadina vienišais, našlaičiais, nepritekliaujančiais. Argi tai nėra dėl paprastumo? Argi ne taip? Todėl ieškantys daugybės šlovės negauna šlovės. Nestok į brangakmenio spindėjimo, būk paprastas kaip akmuo.
Gilus apmąstymas
Apie ką šis skyrius?
Šis skyrius rodo, kaip Vienybė palaiko viską pasaulyje. Kiekvienas dalykas turi savo prigimtį, kurią gauna iš Vienybės. Kunigaikščiai, norėdami valdyti, turi likti paprasti ir nuolankūs - nes aukštis remiasi žemu.
Kaip tai susiję su manimi?
Matau, kaip siekiu būti svarbesnis, matomesnis. Šis mokymas primena, kad tikroji stiprybė ateina iš paprastumo ir pripažinimo, jog visi esame susiję.
Ką turėčiau daryti šiandien?
Šiandien pasirinksiu vieną paprastą veiksmą, kuris pagerins kito žmogaus dieną, ir nedarysiu to dėl dėmesio ar šlovės.
Susiję skyriai
Mano apmąstymas
What does this chapter inspire in you? How will you apply it?